Liuda (Krivaitis) Senuta

LIUDA SENUTA (nee KRIVAITIS) passed away at age 98 years in Exeter NH on March 5, 2020, with her immediate family present. Liuda was born on November 10, 1921 in Kaunas, Lithuania.  She finished elementary school in Plunge, high school in Kaunas and graduated the teachers’ seminary in Ukmerge, where she met her future husband, Vaclovas.  Her first teaching assignment was in a country elementary school.  Shortly, the Vilnius capital region was returned to Lithuania and there was an urgent need for teachers.  Liuda answered the call and moved to Vilnius and taught at the Darius and Girenas school.  In Vilnius she experienced:  Lithuania’s short-lived independence in its capital, the first Soviet occupation, witnessed Soviet arrests and crowding of Lithuanians into boxcars for shipment to Siberian gulags, Nazi bombardment, occupation, and subsequent famine.  Liuda and Vaclovas were married in 1941 in St. Nicholas Church in Vilnius.  Their original wedding date was postponed due to Nazi bombing.  One year later, their son Gediminas was born in Vilnius.  With the advancement of the Soviet army in 1944, Liuda, husband Vaclovas and son Gediminas escaped Vilnius westward, hearing bombardment from the eastern front.  Two days later, Vilnius fell to the Soviet army. Had they stayed, they would have been arrested and sent to Siberia.

Given no practical choice, the refugee family went westward to Germany.  When the war ended in Europe, they were assigned to the Hanau refugee camp where they lived 5 years.  There, Liuda taught at the camp’s Lithuanian school. In 1949 the family sailed to the USA aboard the troop transport ship “General Muir” (AP 142) and settled in Brockton, MA.  There, sons Algimantas and Vytenis were born.

Liuda worked in factories under very difficult conditions.  However, she managed to find time and energy to teach at the Brockton, and later, Boston Lithuanian Schools.  Teaching Lithuanian was Liuda’s relief and, after family, was her sense of mission, passion and joy.  She said she drew energy from teaching, driven by sense of responsibility and love of her students to educate about Lithuania’s language, literature, culture, history, and geography.  The loss of Lithuania’s freedom was a significant factor in mission.  She taught from 1938 to 2007, a span of 69 years, with wartime interruptions.

1983 marked the sudden death of her first-born son Gediminas.  His death affected her deeply, from which she never recovered.  In 1993, husband Vaclovas suffered two strokes and was paralyzed.  Liuda cared for him at their home until his death in 2006.  They were married 65 years.

Liuda’s life tragedies were witnessing the Soviet shipment of Lithuanians to Siberia, leaving her beloved homeland Lithuania, son’s Gediminas two-year deployment in Viet Nam (during the Tet Offensive), and following his return, Gediminas’ sudden death.  Her life joys were her children and grandchildren, teaching and love of her students, the safe return of son Gediminas from war, witnessing Lithuania’s restoration of independence, and visiting a free Lithuania.

If Liuda were here among us, she would thank our amazing neighbors, the Bizinkauskas family, especially Maryte and Mrs. Veronica Bizinkauskas, and also Marilyn and Barbara.  Their friendship and help over the decades are deeply appreciated.  Thank you!  Liuda would also thank all of the fellow Brockton and Boston Lithuanian friends and former co-workers.

Liuda leaves sons Algimantas and Vytenis with wife Danguole, grandchildren Augustas, Lina, Daina, Audra with husband Andrew, great-grandchildren Veronica and Dylan, and cousin Vita.

All are welcome to calling hours Wednesday (March 11) 4-8 p.m. in Waitt Funeral Home, 850 North Main St., Brockton, her funeral from Waitt Funeral Home  Thursday at 9:30 a.m., funeral Mass at 10:30 a.m. in St. Michael Church, Avon and burial at Calvary Cemetery. In lieu of flowers, memorial gifts may be made to Boston Lithuanian School, 281 Maple St. Danvers MA 01923. 

LIUDA KRIVAITYTĖ-SENUTIENĖ išėjo iš šio pasaulio būdama 98 metų. Ji mirė Exeter, New Hampshire, 2020 metų kovo 5-tą dieną, apsupta mylinčios šeimos.

Liuda gimė 1921 metais lapkričio 10-tą dieną Kaune, Lietuvoje. Vėliau lankė pradžios mokyklą Plungėje ir gimnaziją Kaune, o Ukmergėje baigė mokytojų seminariją.  Ukmergėje susipažino su būsimu vyru, Vaclovu. Pirmą mokytojos paskyrimą Liuda gavo mokykloje kaime. Neužilgo Vilniaus kraštas grįžo Lietuvai ir sostinėje labai trūko lietuvių mokytojų.  Jausdama pareigą padėti Lietuvai, Liuda persikraustė į Vilnių ir mokytojavo Dariaus ir Girėno mokykloje prie Vilniaus oro uosto. Vilniuje Liuda patyrė atgimstančios Lietuvos džiaugsmą, išgyveno rusų okupaciją ir trėmimus bei vokiečių užėmimą ir badą.  1941 m. Liuda ir Vaclovas susituokė Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje, atidėdami vestuvių datą vienai savaitei, nes tuo metu vokiečiai bombardavo Vilnių. Po metų Vilniuje gimė sūnus Gediminas. Artėjant rusų kariuomenei, šeima, stumdama kūdikio vežimėlį ir su lagaminas rankose, išbėgo iš Vilnius likus vos dviems dienoms iki rusų įsiveržimo.  Jeigu jauna šeima būtų likusi Vilniuje, juos būtų ištrėmę į Sibirą.

Šeima pasitraukė į vakarus, į Vokietiją.  Karui baigiantis, jie buvo paskirti į Hanau stovyklą, kurioje pragyveno penkerius metus.  Ten Liuda dirbo lituanistinėje mokykloje. 1949 m. šeima kariniu laivu “General Muir” (AP 142) atplaukė į Ameriką ir įsikūrė Brocktone, MA. Brocktone gimė dar du sūnūs:  Algimantas ir Vytenis. 

Amerikoje Liuda sunkiai dirbo fabrikuose, bet rado laiko ir energijos mokytojauti lituanistinėse mokyklose Brocktone ir, vėliau, Bostone.  Mokytojavimas buvo Liudos gyvenimo atgaiva, ir, po šeimos, svarbiausia pareiga ir didžiausias džiaugsmas. Ji vis sakydavo, kad mokykloje pasikrauna teigiama energija ir džiaugiasi, kad, perduodama mokiniams meilę ir žinias apie Lietuvą, taip įgyvendina savo patriotinę pareigą tėvynei. Per visą savo gyvenimą Liuda mokytojavo 69 metus, nuo 1938 iki 2007 metų, neskaičiuojant karo sutrukdymų.  

1983 m. staiga mirė sūnus Gediminas. Liuda stipriai išgyveno sūnaus netektį ir po to jau niekada neatsigavo.  1993 m. stipriai susirgo vyras Vaclovas ir liko paralyžiuotas. Liuda jį slaugė iki pat jo mirties 2006 metais. Liuda ir Vaclovas buvo vedę 65 metus.

Bene didžiausios gyvenimo širdgėlos ir išgyvenimai buvo matyti ir girdėti baisiojo birželio trėmimus Vilniaus traukinių stotyje 1941 metais, šeimos bėgimas iš Lietuvos, sūnaus Gedimino dvejų metų kariavimas Vietnamo kare ir Gedimino mirtis jam grįžus iš karo.  O didžiausi gyvenimo džiaugsmai buvo vaikai ir anūkai, mokytojos darbas ir meilė mokiniams, Gedimino laimingas grįžimas iš karo, atkurta Lietuvos nepriklausomybė ir apsilankymai laisvoje Lietuvoje.

Jeigu Liuda dar būtų su mumis, ji norėtų padėkoti mūsų nuostabiems kaimynams Bizinkauskų šeimai, ypatingai Marytei ir p. Bizinkauskienei, ir kaimynėms Marylin ir Barbara.  Jų draugiškumas ir pagalba ilgais dešimtmečiais buvo labai vertinami. Ačiū Jums! Ji taip pat norėtų padėkoti visiems lietuviams draugams Brocktone ir Bostono apylinkėse ir savo buvusioms bendradarbėms.

Liuda paliko sūnus Algimantą ir Vytenį su žmona Danguole, anūkus Augustą, Liną, Dainą ir Audrą su vyru Andrew, proanūkius Veronicą ir Dylaną ir pusseserę Vitą.

To send flowers to the family or plant a tree in memory of Liuda (Krivaitis) Senuta, please visit our floral store.